Dabar džiaugsmo suteikia ir mažesni dalykai.

BCC business card

Ačiū Baltic Coaching Centre už kūrybinę laisvę!

Ačiū AdsOfTheWorld.com už įvertinimą!

P.S. mašinėlės dar vis noriu!

Daugelis mūsų turime savo vizitines korteles. Nesvarbu ar darbuojamės kažkur ar ne. Vizitinės tapo pagrindine kontaktinių duomenų apsikeitimo forma. Reiškinys išplito net iki jų, kaip įrankio, naudojimo bandant susipažinti su merginomis. Dažnai galime pamatyti naktiniame klube vaikiną duodantį savo vizitinę merginai su žodžiais „paskambink“. Esu netgi turėjęs kelis užsakymus, kai kortelių reikėjo būtent šiam tikslui. Tai tapo taip dažna ir įprasta, kad net nebendraujantis su klientais darbuotojas turi vizitinių dėklą pilną popieriukų su kontaktine informacija. Galima teigti, kad kortelės tapo kaip mobilus telefonas – privalomas daiktas kiekvieno žmogaus asmeninių daiktų saraše. Prisiminkime gana nesenus laikus, kai kortelės buvo prabangos ir statuso visuomenėje išreiškimo forma, kai apsikeitimas informacija vykdavo principu „pasakyk man savo numerį, numesiu majaką“. Išsiplėtojus spaudos rinkai, pačiai ekonomikai bei tobulėjant verslui, kortelės tapo savaime suprantamu reiškiniu. Tačiau atsiradus masei popieriukų, atsirado ir kita problema – kaip išsiskirti masėje. Juk kiekvienas norime, kad mūsų kontaktinis lapukas nebūtų numestas stalčiuje ir būtų pamestas. Norim, kad jis būtų įsimintinas, o tuo pačiu ir mūsų duomenys.

Čia ir atsirado sąvoka „partizaninė vizitinė“. Deja, žmonės pasiskirstė į dvi barikadų puses : viena pusė teigia, kad vizitinės yra labai stiprus ir efektyvus partizaninio marketingo metodas, tuo tarpu kiti tai neigia ir nepriskiria šios formos minėtai marketingo krypčiai. Priklausau pirmajai grupei žmonių. Turbūt dėl to ir rašau apie tai. Žinoma, atsiranda ir trečia šalis, kuri rėkia, kad partizaninis marketingas yra pigus marketingas, o gerai kortelei sukurti ir pagaminti kartais neužtenka vien idėjos. Atsiranda ir nemaži kaštai. Kaip pavyzdžiui vizitines korteles galima pasigaminti ir už 0,1Lt/vnt, neišleidžiant pinigų dizainui, o tiesiog pačiam praleidus ~15 minučių prie bet kurio grafinio redaktoriaus. Norint išsiskirti ir laimėti dėmesį gali tekti ir labiau pakratyti kišenę, ne vien mokant už idėją, bet ir už pačią gamybą. Kaštai gali siekti ir 5Lt/vnt, kas lyginant vizitinių kainas yra labai brangu. Žinoma, nepamirškime išlaidų kortelės kūrimui, jeigu patys neturite idėjos. Tarkim, tai Jums kainuos dar 5Lt/vnt ir gausime, kad kortelės kaina 10Lt/vnt, gaminant 100 kortelių. Bet kiekį galima didint, tuo labiau, kad vizitinės sėkmė priklausys nuo idėjos, o turint gerą idėją galima išsisukti ir su 50Lt kišenėje. Galu gale jei matyti tokią kainą yra skaudu, mąstykite į ateitį – gaminkime labai didelį kiekį kortelių, kurių Jūs galite ir nepanaudoti Tačiau pamąstykim apie tai ką gausime už tokius pinigėlius. Tokių kortelių tikrai nereikia ir neapsimoka mėtyti į kairę ir į dešinę vien norint pasirodyti. Kortelės yra išskirtinės dėl to ir turi būti dalinamos tikslingai – svarbiems klientams, kuriuos norima prisivilioti. Davę tokia vizitinę tikrai gausite atskirą stalčiuką jo galvoje. Galu gale, vieną tokią vizitinę pamatys tikrai ne vienas žmogus, prasidės jos kelionė – „pažiūrėk kokia vizitinę šiandien gavau!“. Yra ir kitas scenarijus : pasistenkite, kad Jūsų vizitinė pakliūtų į blog‘erių rankas. Šiandienai blog‘eriai yra atsikra naujienų transliacijos priemonė. Tai naujas ir atskiras media kanalas, kuris tampa objektyvių, specializuotų naujienų pranešėju. Dažnai savo operatyvumu aplenkiantis net ir tradicinę media. O dabar pamąstykime, kas būtų jei Jūsų partizaninė vizitinė pakliūna į blog‘erio rankas.

Tarkime Jūs dirbate IT sferoje, o Jūsų kortelė tikrai atitinka sąvoką „partizaninė vizitinė“. Pasistengus, kortelė patenka į blog‘erio, rašančio apie IT, rankas. Jis ją patalpina į savo tinklaraštį. Kas atsitinka? Blog‘o auditorija ją pamato, kadangi blog‘as yra IT tematika, ją pamato Jūsų potencialūs klientai, pamato žmonės, kurie besidomi šia sfera ir kuriems ateityje gal reikės Jūsų paslaugų. Galu gale ją pasigauna kiti IT blog‘eriai ir patalpina į savo blog‘us. Toliau ją pasigauna blog‘ai apie reklamą ir marketingą kaip įdomų sprendimą. Štai Jūsų kortelės kelionė dviem būdais tuo pačiu metu. Vadinasi už tą „nesveikai“ didelę kainą (tarkim 10Lt/vnt) Jūs gaunate gausybę kontaktų. Tokį kiekį, kokį gautumėte užsakę ir išplatinę PR‘inį straipsnį. Kur kontakto kaštai efektyvesni? Taigi, efektyvumas didžiąja dalimi priklauso nuo įdėjos ir Jūsų pastangų. O kaina gali varijuoti nuo 0,30Lt/vnt iki neapibrėžiamos sumos, priklausomai nuo idėjos. Toliau pabandykime apžvelgti kokios gali būti kortelės ir ką galima su jomis daryti. Pradėkime gal nuo pačių paprasčiausių vizitinių. Tai standartinės formos vizitinės su standartine informacija. Jos gali būti visiškai paprastos, su tam tikra detale ar tiesiog įmonės logotipu. Dažniausiai tokio tipo vizitines gaminasi konservatyvesnės arba solidesnės įmonės, kurios nenori žaisti išskirtinumu, įspraustos į tam tikrus visuomenės solidumo rėmus, dirba griežtoje rinkos sferoje ar tiesiog nesuteikiančios jokios reikšmės kortelėms.

Taip pat galima žaisti su informacijos pateikimu. Žmogus, pamatęs informaciją, kuri jam suvokiama ir įprasta, gali tiesiog ją „praleisti“ ir neįsiminti. Visai kitas reikalas, kai ta informacija būna pateikta kaip nors įdomiai, kad dar reikėtų „įjungti“ smegenėles, norint viską suprasti. Tokiu būdu žmogaus geriau įsimins pateiktą informaciją, o jūs gausite daugiau naudos.

Galima daryti vizitines korteles nestandartinio formato ar formos.

Kita išeitis įpareigoti žmogų atlikti kokį nors veiksmą su kortele ar iš jos ką nors pasidaryti. Tokiu būdu žmogus praleidžia tam tikrą laiko dalį prie Jūsų vizitinės. Pasisekus, ji net gali užimti matomą ir garbingą vietą ant Jūsų potencialaus kliento stalo ar lentynos.

Kita galimybė – žaisti su dizainu. Gamint kortelę su ryškiomis spalvomis ar įdomiu dizainu, kuris ją išskirtų iš krūvos kitų vizitinių.

Taip pat, galima daryti panašumą į jau kažkokį egzistuojantį daiktą, susijusį su veikla ar tiesiog naudoti nestandartinę medžiagą.

Arba galima sukelti intrigą ir neleisti žmogui sužinoti visko iš karto ar tiesiog panaudoti kelis iš aukščiau esančių būdų kartu.

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad vizitinė kortelė, tai nėra elementas, kurį reikėtų nuvertinti. Šis elementas gali sėkmingai skatinti Jūsų pardavimus bei gerinti įvaizdį.

Pakalbėkim truputėli apie gamybą. Jei tiksliau, apie vizitines korteles, tačiau jos tik kaip pavyzdys. Daugiau kreipkim dėmesį į patį principą/idealogiją. Pagrindinis klausimas – kas duoda daugiau naudos? Tie, kurie naudojatės google (spėju – visi ) turėjote pastebėti labai įkyriai į akis lendantį reklaminį tekstuką –„ Vizitinės kortelės nuo 6ct/vnt“, šiuo metu to gamintojo interneto svetainėje galima pamatyti užrašą – „Vizitinės kortelės nuo 4ct/vnt“. Kaip doram lietuviui, tokia kaina bado akis. Pasidomėkim. Apsilankome svetainėje ir pamatom, kad 4ct/vnt kainą gauname spausdindami 10 000 vizitinių. Kažkaip man tokie kiekiai nereikalingi… Popieriukas 280gsm puskartonis, spalvingumas 4+1. Paprastam klientui, tai nieko nesako. Aš iš karto pradedu mąstyti, kad man būtų įdomu sužinoti koks ten popierius. Oi, atsiprašau, nuklydau į lankas. Gamindami 300vnt, kas yra pilnai normalus kiekis, sumokame po 14ct už vizitinę. Kaina ir vėl badanti akis, žinant, kad tai dvipusės vizitinės, iš kurių viena pusė spalvota. Čia ir atsiranda niuansas dėl ko yra rašomas šis straipsniukas. Už tokią kainą klientas gauna vizitinę, kurios spalvotoje pusėje pateikiama jo informacija. Kitoje nespalvotoje pusėje pateikiama gamintojo reklama, kurioje ir skelbiama apie vizitines nuo 4ct/vnt. Atsiranda klausimas – ar tikslinga užsakinėti tokias korteles? Juk vizitinė yra pardavimo bei įvaizdžio kūrimo dalis, o gamintojo reklama kitoje pusėje nei vienam iš šių faktorių neduoda naudos. Gerai, čia ir sustokim, nes vėl nuklydau į lankas. Taigi, gamintojo intencija yra prisivylioti klientą mažomis kainomis ir jo pagalba darytis reklamą sau. Pilnai suvokiamas ir gana logiškas sprendimas. Juk kiekviena kažkam atiduota kortelė didins gamintojo žinomumą. Dėl šio faktoriaus galima daryti prielaidą, kad už mažą kainą gausime kokybiškas korteles. Nors kyla abejonė, jeigu gamintojui tokiu būdu svarbu didinti žinomumą, ar jam svarbu kortelės kokybė? Gal jam svarbu ne tik uždėti savo reklamą, bet priartinti kaštus prie nulio? Šiuo atveju gali kentėti ir kokybė. Pamatėm gyvą pavyzdį kaip kortelių gamintojas stengiasi didinti žinomumą bei didinti pardavimus. Dabar pakalbėkim apie kitą variantą. Gamintojas stengiasi užsidirbti ir parduoda korteles už kainą padengiančią kaštus bei nešančią pelną, tačiau, stengiasi padaryti kokybišką ir gerą kortelę. Tiesmukai mąstant apie šį variantą susidaro vaizdas, kad gamintojui svarbu užsidirbti ir išlaikyti kokybę, o žinomumą ir pardavimus palieka vadybininkams ar dar kažkam. Ar tikrai? Iš tikrųjų gamintojas tokiu atveju taip pat vykdo pardavimus ir gana intencyvius. Jis nebruka savo reklamos, patenkina kliento lūkesčius, sukuria kokybišką produktą, bet tuo pačiu ir bando parduoti. Jeigu, kortelė kokybiška, įdomi, originali, ją gavęs žmogus automatiškai pasidomės kas ją gamino ir, tikėtina, pats kreipsis į tą patį gamintoja, jai vizitinė paliko gerą įspūdį. Taigi, kokybiški darbai kalba patys už save ir automatiškai, be papildomų pastangų, kuria pardavimus. Klausimas pabaigai : kas tikslingiau? Tiesmukai brukti savo reklamą ir tikėtis, kad ji sudomins net ir reiklų klientą? Ar kurti kokybę ir leisti jai atlikti pardavimus už tave, o tuo pačių gerinti įmonės įvaizdį? Gal supaprastinsiu : kas tikslingiau – tiesmukas greito pelno siekimas ir žala įvaizdžiui ar ilgalaikiai tikslai su vardo kūrimu?